- demokratizacija
- demokratizacija statusas T sritis Politika apibrėžtis Esminiai politinio režimo pokyčiai, vykstantys pereinant iš nedemokratinio į demokratinį režimą. Politinio režimo kaitos modelis susiformavo 20 a. 8 dešimtmečio pab. – 9 dešimtmetyje, apibendrinus P. Europos ir Lot. Amerikos šalių patirtį. Pabrėžiamas politinio elito apsisprendimas siekti demokratijos; būdingas neoliberalios prigimties optimizmas dėl demokratinių rinkimų reikšmės sėkmingam demokratizacijos procesui. Skiriamos 2 fazės: perėjimas į demokratiją (angl. transition to democracy) ir demokratijos įtvirtinimas (angl. consolidation of democracy). Perėjimas į demokratiją, prasidedantis nedemokratinio režimo krize ar žlugimu, baigiasi demokratinių institucijų sukūrimu arba grįžimu prie nedemokratinio valdymo. Būdingi bruožai: politinis neapibrėžtumas, dvivaldystė, režimo ir opozicinių jėgų politinė kova, pavojus grįžti prie nedemokratinio valdymo. Demokratijos įtvirtinimas apima ne tik procedūrinį, bet ir vertybinį demokratijos įsitvirtinimą, visuomenės paramą demokratijai bei demokratinėms institucijoms. Šiuo tarpsniu demokratija tampa „vieninteliu žaidimu mieste“. Pastarųjų dešimtmečių postkomunistinių ir postsovietinės erdvės šalių transformacijos patirtis politikos tyrinėtojams iškėlė naujų problemų; jas nagrinėjant būtina atsižvelgti ne tik į elito nuostatas, bet ir į valstybingumo, tautinių, kultūrinių, religinių veiksnių svarbą. atitikmenys: angl. democratization ryšiai: susijęs terminas – demokratija
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.